Rain rain, go away!!!

Pastarosiomis dienomis vis nesiliauja bajeriai "Heyyy, varom maudytis!! Tik pasiimk kirvį eketei iškirst". Arba tokie perliukai : "Lietuvoje dvi žiemos : viena balta, kita - žalia", "Savaitgalį bus 30C šilumos. 15C šeštadienį, ir panašiai sekmadienį".

Aš tai humoro jausmu tikrai nesiskundžiu, bet žmonės, kada gi jums bus kas nors gerai? Žiemą ojojojoj kaip šalta, sninga fu. Tik truputį pašyla ojojoj per karšta, uoj tvanku, negaliu.

Taip, man irgi labai patiktų kad kasdien šviestų saulė, paukščiukai čiulbėtų, gėlės žydėtų ir pasaulyje būtų taika. Bet realybė kita.

Aš jau ne kartą esu girdėjusi iš pagyvenusių žmonių postringavimų, kad vaje, visą gyvenimą galvojau kad čia va dar palauksiu, čia dar va kažką padarysiu, o va jau mirt tuoj laikas,  o aš dar taip ir negyvenau.

Taip, kad mielieji, nereikia laukti gero oro, pakilios nuotaikos. Užsidėkite botus skaudančia galva ir bėkit patrepsėt į kokią balą. Gyvenimas juk nuostabus!!

Čia va mūsų pastarosios lietingosios savaitės nuotykiai :)

Back to 90's

Kaip ten sako? Žmogus jaunas kol yra pirmų kartų?? O aš jaučiuosi, jog visai negyvenau...

Čia anądien su vyru išsivystė toks pokalbis, kad mūsų mažylei dar nė pusantrų metų nėra, o jau yra porą kartų ant batuto šokinėjus. Man gi, 26-eri, o šokinėjus ant batuto dar nesu.

Na ir tada nugrimzdau į prisiminimus į vaikystę, kaip ten kas buvo, ką veikiau, ką turėjau ar neturėjau ir norom nenorom pradėjau lyginti su šiais laikais. Blyn, aš noriu vėl būti vaikas!! Now!! Šiuose laikuose.

Kiek visokio gėrio dabar yra!! Na, kad ir tos didelės bonkės muilo burbulams, kur vienu mostelėjimu pažyra debesis burbuliukų. Ar gi nemagiška? Žaidžiau dvi dienas, po pusvalandį, kol baigėsi..

Arba kamuoliukai, kurie atsitrenkę į žemę pradeda šviesti!! Ypač patinka naktį :)

Dar man labai patinka vaikiškų knygučių gausa : įvairių tekstūrų, su melodijom ar gyvūnų garsais, su gražiausiais piešiniais ar lipdukais. Atrodo vartyčiau ir vartyčiau.

O ką jau kalbėti apie rūbelius!! Galvojau man praeis šita manija iki pirmų metų, nes tiems mažiems visokiems 56 dydžio šliaužtinukams ar suknytėms tikrai sunku pasakyti "ne", bet atrodo aš vis stipriau klimpstu į šitą liūną, nes net susigalvojus ką reiktų šsigyti pačiai, vistiek grįžtu su maišiukais iš vaikų skyriaus.

Va taip va.

Ir taip galėčiau tęsti ir tęsti.. bet negalvokite kad mano vaikystė buvo liūdna. Anaiptol. Buvau vaikas su plačiausia šypsena, o dbr gi visi kažkokie paniurę, nors ir tiek visko turi.

Teisingai sako, gimiau nei per anksti, nei per vėlai. Gimiau pačiu laiku! O ir man visai nesunku apsimesti vaiku žaidžiant su dukrele ir "išgyventi" vaikystę antrąkart.

Be to, įsigijome bendrai su seneliais 4m su virš batutą, kurį tikiuosi pasistatysime ateinantį savaitgalį. Jau spirgu kaip laukiu pirmojo šuolio!! :)