Teisios buvo tos, kurios po mano posto apie žindymo nutraukimą sakė, kad pokyčiai neišvengiami ir tai nėra blogai. Aha, tik negalvojau kad tie pokyčiai gali būti TOKIE.
Vos po savaitės vyras man pasiūlė įsigyt testą, nes atrodžiau įtartinai. Purčiau galvą į šalis ir juokiausi jam į akis " tikrai ne!!", bet deja..
Taigi taigi, oficialu. Mes vėl laukiamės!
Baugu buvo vėl išvysti tas dvi juosteles. Truputi neramu dėl vėl ateinančių pokyčių. Lyg ir pagaliau džiaugiausi atsirandančia "laisve", ir vėl "trukt už vadžių - vėl viskas iš pradžių". Bet tai ir tėra tikriausiai vienintėlė niūri mintis pagalvojus apie mažą angelėlį.
Man kiekviena diena yra lyg stebuklas kai stebiu savo augančią dukrytę, ir lupų kampučiai nevalingai užlinksta į viršų pagalvojus, kad ta laimė greit bus dviguba. O ir išpranašauta data atrodo tokia magiška : 201 05 05! Tikiuosi mano namai jau kvepės alyvom, o žolė bus nuklota obelų žiedlapiais.
Dabar tikrai viskas atrodo lengviau nei pirma kartą, viskas daug paprasčiau. Nesijaučiu nėščia. Jeigu ne pampstantys žandai, viskas būtų kaip buvę.
Įprastas gražus ilgas ruduo. Kasdieniai pasivaikščiojimai atrandant paprastus dalykus nepaprastai. Kiek laimės suteikia konkorėžis įmestas į ežerą. Kokia laimė išvyst pustauogę voverę.
Saulėtų popiečių, ramių vakarų už lango!! (nes nežinia kada vėl rašysiu) :P
