Grįžus namo, sakau reikia užsirašyti kas kiek čia laiko man maudena. Ojojoj, kas 4min! Pradėjau ruoštis.. 1mą valandą nakties spazmavo jau kas kelias minutes, išvažiavom į klinikas.
Tik deja deja, niekas ten manęs nelaukė. Naktis, budėjimas vykstantis parą, suraukti veidai ir nepasitenkinimo žvilgsniai. Sąrėmių aparatas nerodo, kaklelis prasivėręs vos pora cm. Važiuok žodžiu, iš kur atsiradus. Dėkui dievui, į apžiūrą atėjo manęs tikrinti tas pats gydytojas, pas kurį gimdžiau pirmąją savo mergaitę. Tai jis, pro sukastus dantis, liepė vežti mane į gimdyklą.
Pernakvojau gimdykloj, jaučiau spazmus reguliariai kas 4-6min, nestiprius, bet man ir su pirma taip pat buvo. Tada nuleido vandenis ir per keletą valandų pagimdžiau. Dabar gi kažkodėl jie man įrašė, kad 37savaitės pas mane, nors terminas įrašytas knygelėj 04.25.
Žodžiu atėjo ryte gydytoja ir sako: "Ką kurortas? Jokių sąrėmių čia tau nerodo..Kaip negimdžius kokia. Ką nežinai kaip būna? Važiuosi namo. Išimkit jai kateterį. Neleisiu aš tau vandenų - nelaikas. Vaikui negerai. Lauk termino 05.05 pagal pirmą echoskopą". Apstaugė ir išėjo, neturėjau nei noro nei jėgų kažką aiškint.. Ašaros tik kauptis pradėjo..
Išsiuntė mane su visais daiktais į kitą skyrių, laukti gydytojų konsiliumo, ką gi su manimi daryti. Po kelių valandų laukimo į mano palatą sugužėjo gal 10-15 žmonių : keli gydytojai su rezidentais ir ėmėsi nagrinėti mano "padėtį". Šie buvo gal labiau išsimiegoję ir labiau įsigilino į mano savijautą, "leido" pasiaiškinti, kaip buvo su pirmuoju gimdymu ( nes naktį prijungė aparatus, ir temačiau užtrenktas duris). Na tai leido dar kelias valandas palaukti, ar baigsis spazmai ar ne. Nors ir silpni, reguliarūs, bet niekas jų nefiksuoja. Tada atėjo vėl kažkokia kita akušėrė su rezidentais mokytis ant manęs tonų veiklą. Ji jiems paaiškino dėl kokių priežasčių gali nerodyti sąrėmių, ką daryti, kad rodytų, gerai mane suveržė ir vuolia!! Rodo!! Po beveik paros laiko pagaliau atsirado kompetetingas žmogus tai tonų/sąrėmių veiklai nustatyti.
Atėjus gydytoja nusprendė nuleisti man vandenis. O vandenys...žalut žalutėliai. Kaip persigando jos. Aha, o namo priverstinai grūdot..
Žodžiu, balandžio 29d. 14.40 gimė mūsų mažoji Ula. 3950g, 52cm, du kart apsivijusia virkštele aplink kaklą ir mėlyna mėlyna. Nei ant krūtinės uždėjo, nei virkštelę tėčiui leido kirpt.. Baisu pagalvoti kas būtų buvę, jei toji akušėrė nebūtų priveržusi diržų ir būtų išsiuntę mane namo..
Hey! Bet viskas gerai! Mergaitė dbr kaip per persikiukas raudonais žandžiukais pučia sau į ūsą ir vargo nemato. Sveikut sveikutėlė. Mes labai visi laimingi!
Mano motinos diena pati gražiausia, nes mano abi rankos užpildytos meile. To neturėčiau be savo nuostabaus vyro. Ačiū jam <3
Šiandien gavau pačią nuostabiausią puoštę gyvenime iš savo M rankų. Negalėjau sustabdyt upelių iš akių. Šios pastarosios dienos labai emocingos. Gražių ir tikrų dienų jums visiems, mielieji!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą