V.A.S.A.R.A.!

Spindinti saulė.

Žydras dangus.

Lengvas vėjelis.

Basos kojos.

Nuoga rūra.

Pūstos suknelės.

Gaivus vanduo.

Braškiniai ledai.

Prinokęs arbūzas.

Žmonių šypsenos.

Praviri langai.

Muzika ištisai.

Mums patinka labai!!

Gūzas ant gūzo

Sekmadienis praėjo kaip tikrai šventa diena. Ir  pabuvome visi kartu kaip normali šeima (kas retai išeina dėl man nesuvokiamų vyro darbo valandų), ir pasiilsėjau ištrūkusi iš namų viena.

Ištaikėme valandėlę be lietaus, tai nusprendėme reikia važiuoti į centrą, į smėlio dėžę, nes čia dabar žaidimas NR.1!! Gi labai smagu mėtyt smėlį į dangų, ir poto jausti kaip jis nusileidžia į kapišoną. Arba nusiimi kepurę ir trini į plaukus kaip šampūną. Dar gi galima smėlį valgyti!! Net šaukštą tokį didelį duoda (kastuvėliu kažkodėl vadina), tik kabliuok. Aišku yra ir minusų - pilna rūra žvyro, bet aiii, mama ten greit sutvarko kai tik grįžtame namo :)

Vakarop susitikau papiknikaut prie tv bokšto su kita mama, kad pabūti be vaikų. Ir šį kart tikrai mažai kalbėjome apie vaikus. Prisiminėm pašėlusią jaunystę ir festivalius. Gal todėl, kad kaip atsakančios festivalininkės valandą prastovėjome po medžiais kol pylė tropinė liūtis. Permirkom iki paskutinio siūlelio, bet buvo labai smagu, taip neatsakingai pasielgti, net buvau akimirkai pamiršus savo pirmaeiles pareigas šiuo metu.

Ir jau buvau beveik pamiršus tą savo depresiją iki šio ryto, kai nuėjus į tualetą išgirdau duslų bumt. Atlėkiu jau guli ant žemės prie sofos patempus lūpą ir pamačius mane pradeda rodyt savo vokalo galimybes visu pajėgumu. Net nelabai žinau kas nutiko, bet spėju šokinėjo ant lovos ir ne ten nusileido. Žodžiu - gūzas. Raminu visaip, glostau, mažutė kukčioja, bet po gerų 15min apsiramina.

Nepraeina nė pusvalandis, kai vėl pusmetriui nuo manęs, mano akyse, bėgdama slysta, ir trenkiasi su galva į spintelės rankenėlę į tą pačią vietą!!! Gūzas iškart patrigubėja, ir plius pasipuošia kirstine nežymia linija.

Nemoku apsakyt tos akimirkos jausmo. Toks slowmotion'as kai matau kaip slysta ir trenkiasi. Gumulas -gerklėje, drebulys - rankose, šaltis - kojose. Juk mačiau, buvau šalia ir vistiek. Kakarynė dar labiau paleista. Šįkart verkiam jau abi. Nes velnias, kokia aš mama jeigu nesugebu jos apsaugot? Lenda visokios baisios mintys į galvą. Keikiu save. Ir taip gaila vargšiukės. Gūzas net mėlynas per pusė kaktos, dukart į ta pačią vietą..

O jums taip būna? Kai bėdos po vieną nevaikšto? Nes mums taip visada.

juoda/balta

Noriu i lauką, bet kol išsiruošiu pradeda lyti. Vartau įvairius receptus, norėdama pagimti kažką ypatingo, bet šaldytuve tam tinkamų produktų nėra.. Noriu atrodyti gražiai, bet kramsnoju šokoladą neplauta galva. Liūdžiu, kad draugai mane pamiršo, bet pati retai kam paskambinu..

Galvoju, kad esu labai tolerantiška, bet kaiiiip mane siutina idiotai aplinkui. Kiekvieną dieną bandau save įtikinti, kad visas mano pasaulis priklauso tik nuo manęs pačios, bet vis nesugebu pasiryžti pokyčiams tapti geresne. Vis laukiu kažkokio ženklo, kažko ypatingo, o realiai tiesiog tingiu tingėt..

Nesuprantu, kas čia per krizinis laikotarpis, bet jaučiuosi visiškai išsikvėpusi. Atsikeliu ryte jau pavargusi ir vis tikiuosi, kad šiandien nuveiksiu kažką naudingo, bet suprantu, kad jau vakaras. Kasdien vis labiau noriu atsisakyti tų gyvenimo šiukšlių, kaip kompiuteris, televizorius, mėsa ir cukrus ir pan., bet pagaunu save kokia esu nuo jų priklausoma.

O gal čia atsivertimo pereinamasis koks laikotarpis? Kai ta duobė vis gilėja gilėja ir galiausiai krenti taip greitai, kad išmoksti skristi? Tikiuosi. Tikiuosi jau ryt supyksiu ant savęs taip stipriai ir pakeisiu viską iš pagrindų.

Draugai

Giliai viduje mėgstu vienatvę, o ir šiuo motinystės laikotarpiu kartas nuo karto pasvajoju būti viena. Na, nors kokią dieną. Bet šiaip iš principo esu bendruomenės socialinis vienetas ir žmonių man reikia lygiai taip pat kaip oro žuviai po ledu.

Mėgstu gera kompaniją su kuria lengva bendrauti per daug nesislapsant po kaukėmis. Su kuria gera ir pasijuokti kartu ir patylėti jauku. Gaila, kad tik tų draugų vis mažyn Tėvynėje. Ratui mažėjant, o ir aplinkybėms keičiantis, man patinka atrasti naujų veidų savo kasdienybėje.

Dabar dažniausiai visgi bendrauju su kitomis mamytėmis. Kad ir kaip bandyčiau save įtikinti, kad nesu iš tų, kurios kalba vien apie vaikus ir savo interesų nesu užgrūdusi toli į tamsų kampą, bet visgi nuo realybės nepabėgsi. Paskambinus draugui/-ei be vaiko darbo dieną truputį prieš pietus norėdama susitikti, liksi tikrai nesuprasta. O ir ištaikius proga susitikimui, vis bandydama neliesti mažylių temų,  jaučiuosi apgaudinėjanti pati save.

Todėl dabar su mažąja išėjus bet kur, bet kada, naglai ieškau mamų su mažais vaikais ir radus kokį laimikį neapsimetinėdama einu tvirtu žingsniu jų link. Ne visos lengvai eina į kontaktą, bet su kuriomis pavyko susimirksėti, manau eisim toli.

Labai noriu, kad mano dukra būtų komunikabili, nebijotų nei žmonių, nei kitų vaikų, kad mokėtų laisvai bendrauti bei reikšti mintis. O ir žmonių tarpusavio santykius laikau esminiu dalyku. Šiais visagalio interneto laikais, sako, kad vaikai jau be "smailų" net nebemoka atpažinti emocijų. Ir taip viskas netikra aplinkui, kad norisi nors kruopelyte žmogiškumo pasilikti tame gyvame bendravime vienų su kitais žiūrint į akis.

Nesuprantu tų mamų, kurios sėdi namie, arba išeina į kiemą ir vaikšto vienos su vaikais, o net užkalbinus kvailai nusišypsojusios pėdina tolyn į kita pusę. O gal per daug agresyviai pažeidžiu jų "saugumo zona"?

Nesvarbu. Per daug į galvą neimu, nenori - nereikia. Rasiu kam patiksime. O ir galų gale stengsiuosi kad su dukra būtume viena kitai geriausiomis draugėmis. Bet ne per daug. 

Nuo vaikystės esu atkreipusi dėmesį į vieną mergaitę iš kito kiemo. Ji visada žaidimų aikštelėj būdavo su mama. Ar jai 5ki, ar 10imt ar 15ka... Prieš keletą dienų mačiau ją..mano metų dabar..ėjo su mama. Nenoriu būti TA mama.

Todėl stengiuosi neapleisti nei savo draugų, nei savo laisvalaikio.Turėti savo hobių, savo laiko. Juk turėti vaikų, neireiškia būti nuolat kaip erkei jų isikibus. Taip ir laviruoju tarp dviejų pasaulių : suaugusiųjų ir vaikų, kartais juos sumaišant kartu.