Sekmadienis praėjo kaip tikrai šventa diena. Ir pabuvome visi kartu kaip normali šeima (kas retai išeina dėl man nesuvokiamų vyro darbo valandų), ir pasiilsėjau ištrūkusi iš namų viena.
Ištaikėme valandėlę be lietaus, tai nusprendėme reikia važiuoti į centrą, į smėlio dėžę, nes čia dabar žaidimas NR.1!! Gi labai smagu mėtyt smėlį į dangų, ir poto jausti kaip jis nusileidžia į kapišoną. Arba nusiimi kepurę ir trini į plaukus kaip šampūną. Dar gi galima smėlį valgyti!! Net šaukštą tokį didelį duoda (kastuvėliu kažkodėl vadina), tik kabliuok. Aišku yra ir minusų - pilna rūra žvyro, bet aiii, mama ten greit sutvarko kai tik grįžtame namo :)
Vakarop susitikau papiknikaut prie tv bokšto su kita mama, kad pabūti be vaikų. Ir šį kart tikrai mažai kalbėjome apie vaikus. Prisiminėm pašėlusią jaunystę ir festivalius. Gal todėl, kad kaip atsakančios festivalininkės valandą prastovėjome po medžiais kol pylė tropinė liūtis. Permirkom iki paskutinio siūlelio, bet buvo labai smagu, taip neatsakingai pasielgti, net buvau akimirkai pamiršus savo pirmaeiles pareigas šiuo metu.
Ir jau buvau beveik pamiršus tą savo depresiją iki šio ryto, kai nuėjus į tualetą išgirdau duslų bumt. Atlėkiu jau guli ant žemės prie sofos patempus lūpą ir pamačius mane pradeda rodyt savo vokalo galimybes visu pajėgumu. Net nelabai žinau kas nutiko, bet spėju šokinėjo ant lovos ir ne ten nusileido. Žodžiu - gūzas. Raminu visaip, glostau, mažutė kukčioja, bet po gerų 15min apsiramina.
Nepraeina nė pusvalandis, kai vėl pusmetriui nuo manęs, mano akyse, bėgdama slysta, ir trenkiasi su galva į spintelės rankenėlę į tą pačią vietą!!! Gūzas iškart patrigubėja, ir plius pasipuošia kirstine nežymia linija.
Nemoku apsakyt tos akimirkos jausmo. Toks slowmotion'as kai matau kaip slysta ir trenkiasi. Gumulas -gerklėje, drebulys - rankose, šaltis - kojose. Juk mačiau, buvau šalia ir vistiek. Kakarynė dar labiau paleista. Šįkart verkiam jau abi. Nes velnias, kokia aš mama jeigu nesugebu jos apsaugot? Lenda visokios baisios mintys į galvą. Keikiu save. Ir taip gaila vargšiukės. Gūzas net mėlynas per pusė kaktos, dukart į ta pačią vietą..
O jums taip būna? Kai bėdos po vieną nevaikšto? Nes mums taip visada.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą