O galvą man skauda nuo beleko. Jei nepavalgau, jei pavalgau, kas man netinka (pvz. kava ar sūris, kurį dievinu), nuo kvapų, nuo garsų, nuo pačios savęs. Taip sunku būti mama. Taip sunku atsisakyti savęs, savo norų, troškimų, bet verta.
Vakar eilinį kartą susiraukusi po sunkios dienos, nuo riksmų skaudančia galva, aprėkusi vargšą pavargusį vyrą, kuris maudė dičkę vonioje, tamsoje supau mažąją U, ir tyliai vaikštinėdama stebėjau televizoriaus ekraną. Mirė tas, mirė anas, bažnyčios, vainikai, artimųjų atsiliepimai, mintys apie amžinybę galvoje sukosi vis greičiau, ir... kai reportažą pradėjo apie jauno ugniagesio šeimą, mano širdis nebeatlaikė. Ašaros liejosi upeliais išvydus trimetės mergaitės besišypsantį veidą perrėžtą juodu kaspinu kamputyje. Tas mažas baltas karstelis nešinas priekyje tėvų tikrai nemenkai man tvojo per galvą.
Jeeeeetus, kuom gi aš nepatenkinta??! Kad negaliu išsiplauti galvos kada noriu, kad nagus kerpu trumpai su žirklėmis, o ne lakuoju geliniu?? Kad negaliu išlėkti į centrą pasibūt su draugėm? Nirštu, kad namai maži, nėra kur kojos pastatyt nuo žaislų, bet kiek daug žmonių svajoja nors apie kokį savą kampą.
Pykstu, kad verkia zyzia viena paskui kita, bet kas būtų jei netekčiau jų????
Kaip jos gyventų jei man, mums kažkas atsitiktų???
Šiais neramiais laikais, kiekviena nugyventa sekundė reikšminga. Juk taip nedaug tereikia, kad gyvenimas sudūštų į šipulius. Mielosios, vertinkim, tai ką turim!! Aš šiandien labai dėl to esu laiminga.
Kad aš, mano šeima, visi yra sveiki, gyvi, pavalgę, turim stogus virš galvos ir pan. Net stogo nereikia, svarbiausia turėti vienam kitą.
Žinau, kad blogiausias jausmas, žmogui išėjus, taip ir būti jam nepasakius kaip jį mylėjai. Koks jis tau brangus. Tad vakar pažiūrėjus panoramą apkabinau vyrą, ir pasakiau : " Jei man kas atsitiktų, žinok, kad aš labai tave mylėjau".
Dabar rašydama jaučiuosi beveik lyg ruoščiausi nusižudyti, bet anaiptol, šiandien trykštu gyvenimu kaip niekad! Net saulė iš širdies iššoko į už lango :)
Kartais reikia tiek nedaug, kad išbristum iš užburto rato. Išmokti pamatyti ženklus, juos perskaityti ir suprasti. Visata nuolat juos mums siunčia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą