Šis savaitgalis vienas iš tų retų, kada būname Vilniuje. Kai niekur nereikia lėkti, bėgti, kažkur skubėti. Bet vistiek buvom daug kur, daug ko matėm ir patyrėm. Nes norisi. Savo vaikui parodyti kuo daugiau.
Buvom pasivaikščioti centre, nes kaip gi be žydinčių sakurų. Pirmą kartą tiesą sakant mačiau, bet itin didelio įspūdžio nepadarė. Nu gražu.
Buvom Vingio parke, matėm voveryčių, daug maratoninkų ir nuomojamų kičinių mašynėlių. Viskas būtų buvę gerai, jeigu ne vėjas. Kažkaip nesinorėjo per ilgai vaikščiotis.
Buvom "Oze". Pažiūrėt velykinių viščiukų ir triušiukų, nes ten vėjo nėr. Ir šiaip smagu, nes ten viskas blizga ir žybsi. Ir lelių daug.
O didžiausia savaitgalio kulminacija, kad buvome aplankyti draugų mažytės mergytės. Trys mėnesiai panelei Viltei. Kokia ji miniatiūrinė. Visai buvau pamiršusi, kaip atrodo toks kūdikėlis. Ir kokia lengvutė!
O mano Mėja jau tokia didelė, kad pamačius šunį gatvėje, beda pirštu ir sako "och-och!!" (suprask "au-au"), o katę "miaaaaaaaaaam" ("miau"). Kai vyras grįžta po darbo namo, tekina bėga prie durų ir rėkia "tetia". Manau jau greit kalbės. Vakar tiek prisijuokėm iš jos. Nebereikia nei tv, nei kompo, tu tik klausyk tų, jos kiniškų istorijų..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą