NAMIE.

Nors buvau atostogų, bet dar vis jaučiuosi pavargusi.. Supratau, kad nieko nėra neįmanoma, bet visgi skristi vienai su vaiku yra iššūkis. Ačiū visiems dievams, kurie mane išklausė, ir skrendant atgal, mano baubošiukas beveik visą laiką pramiegojo. Išlipusi iš lėktuvo, netgi nesipriešino sėdėti vežimėlyje, už ką, aš jai esu labai dėkinga. O gal tiesiog viskas buvo paprasčiau, nes tai buvo nebepirmas kartas, nei man ,nei jai.

Na ir visgi, kaip ten sakoma : "Pasaulis tai knyga. Jeigu niekur neišvykai, vadinasi, perskaitei tik vieną puslapį". Taigi mano pažinimas padidėjo dar vienu puslapiu - Belgija. Mano pastebėjimai, kaip lietuvaitės štai tokie:

• Gatvėse nėra vaikų
• Niekam nešalta
• Niekas nieko nesigėdija
• Daug musulmonų
• Žiedai/gėlės/kvepia

Belgės mamytės augina vaikučius iki 3 mėn, tada jos grįžta į darbus, o vaikučiai vežami į darželius. Darželiai ten žinoma ne tokie, kaip čia. Grupėse +/- septyni vaikeliai, o juos žiūri 4-5 auklėtojos. Berods nuo 3,5 metų vaikai pradeda eiti į mokyklas. Kas dar nustebino, kad vaikai neina pietų miego, bet eina miegoti nakčiai kokią septintą vakaro.( Aš irgi pamėginau taip padaryti paskutiniąją dieną, nes reikėjo keltis 4tą nakties ir judėti link oro uosto. Ir pavyko!! Buvo netgi visai neblogos nuotaikos, ir kėlėsi naktį irgi be problemų.). Vaikams televizorius yra tabu, maximum valanda laiko šeštadienį. Trumpa diena mokyklose ir darželiuose - trečiadienis. Tada vaikus pasiima seneliai ir veda juos į būrelius ar kaipnors kitaip pramogauti. Toks mini savaitgalis vidury savaitės.

Ten labai populiaru skautai. Vasara vyksta stovyklos, šiaip prisigalvoja įvariausių veiklų savaitgaliais, taigi tėvai vaikų kaip ir nemato. Tik trečiadieniais. Vaikšto vaikai su šortais iki -7 temperatūros, nes jei ne, tai koks tu skautas. Draugė pasakojo, kad Belgijoje praktiškai po Valentino dienos jau visi laiko, kad atėjo pavasaris, ir vaikšto be striukių ir panašiai.

Besišlapinantis berniuko fontanas ne šiaip sau vienas iš belgiškų simbolių, supratau, kad žmonės ten perdaug nieko nesigėdija, ir visokios biologinės bei anatominės kūno funkcijos yra normalu. Beje, fontanas yra ir su besišlapinančia mergaite, kurį aš tiesiog įsimylėjau. Tupi sau tokia, su dviem kasytėm. Tas belgų atvirumas mane labai sužavėjo, nes aš to pasigendu Lietuvoje. Kartais kaip sako Katleris, reikia būti "bišky paprastesniems". Briuselio centre maitinau savo merginą krūtine, ir nejaučiau jokio streso. Dar netgi viena moteris su hidžabu buvo privedusį berniuką kokiu trejų metų ir kažką aiškino, kiek supratau atseit, kad jis irgi taip valgydavo. Na tiesiog pasaka!! O pabandyk taip Vilniuje.. na aišku galiu, bet visgi nedrįstu.

O tų su hidžabais tai tikrai daug. Aš esu visiškai persmelkta tolerancijos, ir neturiu jokių rasistinių nusiteikimų, tieisog tai mano akiai nėra įprastas vaizdas. Taip egzotiška ir įdomu, kaip jie įsipaišę toje europietiškoje kultūroje.

Buvome ten tikriausiai per patį medžių žydėjimą. Viskas kvepėjo, o kamanės dūzgė ratais. Nors ten pastatai pilki, šalti ir šaligatviai grįsti akmenimis, bet gėlių ten tikrai netrūksta. Narcizai susodinti tiesiog pievoje, tikrai glostė man akis. Mačiau panašiai padaryta yra ir Druskininkuose, ir aš sau tyliai šnabždėjau "jeigu kadanors...kaip nors...kurnors...turėsim kokį namuką...tai irgi užsisėsiu pievą narcizais". Daug didelių vazonų tieisog gatvėse, ko pasigendu Lietuvoje, nes juk gėlės taip pakelia nuotaiką.

Grįžome į pavasarį čia. Laukiu kada sužydės sodai. Nes vakar praėjusi pro miškelį mačiau, kad tarp kalno šiukšlių pilna mėlynuojančių žibuoklių! Welcome to Lithuania!!

Ir vistiek namie geriausia!!! <3